Maistinės medžiagos

Tai puikus vitaminų E, A, C, K ir B grupės vitaminų šaltinis.

Juose yra apie 20 amino rūgščių, daugiausiai - asparagino. Gausu folio rūgšties, kalio, cinko, mangano, fosforo, proteinų.

100 gramų smidrų turi net 12% reikiamos paros normos geležies, 12% - vario, 52% - vitamino K, 15% - vitamino A, tenkina visos dienos vitamino E poreikį.

Smidrai turi rutino - stiprinančio imunitetą, apsaugančio ir stiprinančio kapiliarus ir didesnes kraujagysles, rutinas ypač gerai veikia su vitaminu C.

Smidrai turi tirpių ir netirpių maistinių skaidulų, kurios suteikia sotumą, gerina žarnyno veiklą, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir mažina cholesterolį.

Smidrų ūgliuose yra sieros junginio asparagino, kuris yra natūralus angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE) inhibitorius.

Sintetinis jo „brolis`` yra kraujospūdį mažinantis vaistas, turintis nemažai šalutinių poveikių. Taigi, valgydami smidrus gauname natūralios medžiagos, plečiančios kraujagysles ir mažinančios kraujo spaudimą be jokio šalutinio poveikio.

Smidrų yra trijų pagrindinių spalvų: žalių, baltų ir violetinių.

Žalieji smidrai turi didesnę maistinę vertę negu baltieji, nes juose daugiau baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt. Baltieji smidrai auga po žeme, jų ūgliai yra šiek tiek kitokio skonio nei žaliųjų. Vertingiausia ir skaniausia yra ūglio galvutė, kur susikaupia daugiausia maisto medžiagų. Teigiama, kad skaniausi 1–2 cm skersmens, apie 20–30 cm ilgio smidrai.